Picture of the day:
(click to enlarge)

Grrr... go away!


Lietuviskas aprasymas zemiau

Wanna see all reports? Click here

Days 36-47: What We Have Learned

March 15-26, 2006

While fully immersed in diving and studies of the lies and truths of Roatan, believe it or not, we managed to leave the island having learned something! :)

First and utmost, thanks to Adi, we have learned something about diving. Watching Adi dive, we've learned to tell the difference between thinking you can do it and doing it nearly flawlessly… Adi, thanks for showing us the long way we've got to go before we can say we know how to dive :) You were truly the best teacher we could have wished for!

We've learned that Tyll's Dive is THE dive shop of Roatan. There is no need to waste your time checking out other ones - just go to Tyll's, and you'll know immediately it's the one! Besides, the location of the dive shop is just ideal - The Purple Turtle is right across the street :)
(Tip #1: no joking, Tyll's Dive (www.tyllsdive.com) is highly recommended indeed! It's one of the places where they keep the classes very small (so you will never be "that student with-the-big-nose-can't-remember-the name"), all the equipment is new and taken good care of by Sarah, so it's always in perfect working order, and the instructors and dive masters are highly professional and very, very friendly. They also speak at least 8 or 10 languages in that little place!! (Weirdish is one of them:)).
If you decide to do one PADI course with Tyll's, be ready to stay for at least two! No clue what kind of a spell they put on you there (maybe it's in the endless coffee?? :)), but you feel like staying and diving with them forever… We came for PADI Open Water Diver only, stayed for Advanced, and would have loved to stay even longer, if not for the time and budget limitations…
Dortee and Uwe, thanks for making Tyll's Dive such a fun place! We can't wait to come back to West End and dive with you guys again.

We've quickly learned that there is no other place like The Purple Turtle, and no other bartender like the fearless Nina anywhere in the world! Obeying to the main rule of Roatan, all we can say is that you will deprive yourself of very many interesting things if you go somewhere else :)

We've also learned that it may be very pricey to sleep in Roatan :) Lodging prices range from $10 in Valerie's (an obscure place right behind Tyll's Dive, shared bathroom), the only cheap place in town, to $50-70 for a nice cabin steps from the beach (everything in West End is just steps from the beach…). Most small-budget travelers stay at Valerie's, however, if you fell like going for a splurge, Georphi's Hideaway (right behind Rudy's restaurant which is easy to see from the main road) is probably the best deal - $35 per night for a two-person cabin. A group of nice, very clean, well-maintained cabins are situated on a lush sloping lot; each cabin has a hot-shower bathroom (nothing compares to that after a day of diving!), a private patio with chairs, tables and hammocks (best place for reading the PADI course books), and, most importantly, a little private fully-equipped kitchen (it's amazing how much you can save by not eating out every time - restaurants in West End are expensive). The hotel is very conveniently located just 2 minutes from Tyll's Dive and the Purple Turtle :) Loved it - Recommended!

Good news! Although there is no official camping facilities on Roatan, we almost talked Rosalia, the super-friendly owner of Georphi's, into opening the first campground on the island! She has a chunk of land right behind the cabins (a nice garden with many natural campsites) and was so surprised to learn how little she needs to do to turn the idle land into a campground. That lady looked like the one who knows what to do with good business advice, so it is very possible that by the time you go to Roatan, Georphi's will be offering the first campground in the islands history :)
If you asked nicely, Rosalia would probably let you build your tent on the premises even today, and use a shower in one of the cabins or in the big house behind the cabins. It doesn't hurt trying to ask - this could save you a bunch!

We have learned that Internet in West End is crazy expensive ($7-$10 for one hour due to satellite connections!), but there is one slightly more reasonably priced place, and one Wonder Place :) The reasonably priced one is located steps past Rudy's restaurant and for $10 gives you unlimited online time for 2 weeks. The "Wonder Place" is a Café located in the yellow building right at the entrance of town (forgot the name - will check with Adi - but the yellow building is clearly visible on the right hand side at the T-form intersection). The "Wonder Place" serves tasty breakfasts and has free wireless Internet! (Adi, thanks for telling us about that on our last day on Roatan! :))
Much cheaper Internet Cafes are plentiful in Coxen Hole. If you have a car, it's just a 15-minute drive. There is a bigger and cheaper supermarket, HB Warren, in Coxen Hole also.

We've learned that mosquito situation on Roatan is completely out of control! At dusk, no matter what preventive measures you take, they will bite you anyway. You can try entirely wrapping yourself into a mosquito net and walking like this, maybe that would help :)

We've learned that we didn't really need a car on Roatan and could have left the Nissan at a safe place in La Ceiba. Our car was sitting next to Georphi's for 99 percent of the time (except those two trips to Coxen Hole and an island tour on the last day). The question remains, if there is a safe place in La Ceiba, but there are places arounf the town for sure. (For advice on where to leave your vehicle around La Ceiba check Days 31-33 report).

We have learned that as soon as you start diving, you never again look at seafood on a menu the same old way - you want it all, but you want it alive and underwater!

We've quickly learned that the Major Rule of Roatan badly needs an addition: WHAT HAPPENS ON ROATAN, MAKES THE WEST END MORNING NEWS!! (but it must stay on Roatan :))

Finally, we have once again learned that when you smile, the world smiles with you - the good old truth always seems to work!! :)

Cick on the pictures to enlarge

Day-time dive shop

Tyll's Dive

Cia nardeme diena...

Night-time dive shop :)

Purple Turtle

...o cia vakare :)


You wouldn't believe how fast we started missing evenings like this...

West End Coast

Nepatikesit, kaip greitai mes situ vaizdeliu pasiilgom...

... or maybe you would? :)

West End Coast

... o gal patikesit? :)

To those who've survived.... come back to West End soon!

Tyll's Dive Logo

Isgyvenusiems - iki greito pasimatymo!

Nuvesk pelyte virs paveiksliuko, spustelk jos kaire ausele, ir paveiksliukas padides

36- 47-oji dienos: Laimingi atsitiktinumai, Dia Rea ir kasdieniniai ryziai su pupomis

2006 m. kovo 15-26

Reportazas is Roatano nebutu uzbaigtas, jei nepapasakotumem apie pati pirmaji vakara West End'e.

Keliones metu neisvengiamai pasitaiko paciu ivairiausiu dienu - idomiu, normaliu, nuobodziu, neuzmirstamu, tryliktu… ir, mazu maziausiai, keistu. Tarkim, apie 50 procentu sio teksto autoriniu teisiu savininku I likimo seniai nusprestu atsitikimu ir netiketu lemtingu susitikimu galimybe ziuri gana skeptiskai… Todel, kad isliktumem objektyvus, pavadinsime keistuosius atsitikimus ir susitikimus laimingais atsitiktinumais. Si istorija - apie tai, kaip pirmaji vakara Roatane laimingi atsitiktinumai pasipyle tarsi grybai po lietaus, galiausiai priversdami net ir pragmatiskuosius musu keliautoju komandos procentus izvelgti tame sioki toki simbolizma :)

I West Enda atvaziavome velokai - priminsime, jog tai buvo vakaras tos dienos, kada Nissanas pagaliau pasieke Roatana. Nors simta kartu pries tai buvom aptare, kaip nardymo mokykla rinksimes ypatingai kruopsciai - isvaiksciosim visa miesteli, apziuresim kiekvienos "nardyklos" iranga (kad butu pakankamai nauja), pasikalbesim su visais instruktoriais (pirmasis mokytojas bet kokiame moksle yra svarbiausias!), issiteirausim apie kainas, galiausiai paskirsime pakankamai minuciu surinktu duomenu studijoms, ir tik tada paskelbsime nuosprendi! - realybeje ivykiai susideste siek tiek kitaip… Atvaziavom, sustojom prie Tyll's Dive mokyklos, uzejom vidun ir uzsiregistravom kursams :) Net neklauskite, kodel neuzejom nei I viena kita vieta, nors West End'e bene kas trecias pastatas - PADI scuba diving mokykla - neturime jokio logisko pasiteisinimo - mes paprastai taip nesielgiame… :))

Taigi, izengeme I Tyll's Dive nardykla, ir tikraja prasme ipuoleme tiesiai slapiai zmogystai i glebi. Kad jau butybe visa slapia ir stovi salia keistuju oro balionu ir slanguciu, turetu zinoti ka nors apie nardyma - paklauskime jo! Taip susipazinome su savo pimuoju nardymo mokytoju - PADI instruktorium Adi :) Po pirmuju 5 minuciu pokalbio nebeliko nei menkiausios abejones, kad sita slapia butybe bus musu instruktorius - apie joki kita nenorim nei girdeti! Vel gi, jeigu paklausit kodel, pasiulysim nebent pameginti prisiminti - gal kada esate pakliuve I situacija, kada zmogu pazistate 5 minutes, o jauciates, lyg butumet po ilgo laiko vel susitike sena gera drauga?...
Tuo musu dykaduoniavimas prie Karibu juros ir baigesi - jau ta pati vakara is Adzio gavome dvi storas PADI Open Water kurso knygas ir namu darbu - iki rytojaus perskaityti pirmuosius 2 skyrius. Rytoj anksti is ryto pradedame intensyvu keturiu dienu kursa.

Sitoje vietoje laimingosios keistenybes mazdaug ipusejo. Veliau vakare isejome pasivaikscioti po West End'a - labai trumpam, nes skyriu storumas neispasakytas, reikia skaityti! - ir… nuzingsniavome tiesiai I "Violetini Vezliuka" taip sparciai, lyg skubetumem grizti I sena gera vieta, kur musu laukia issiilge ir issiilgti draugai (yra tokia vieta Kaune! :)) "Violetiniame Vezliuke" jau antra karta siandien ipuoleme tiesiai I Adzio glebi, ir… pasilikome vienam alaus :) (Detaliau "viena alaus" "Violetiniame Vezliuke" aptareme ankstesniame skyriuje).

Vis tik pagrindini priza skiriame paskutiniam vakaro atsitiktinumui - besisnekuciuodami suzinome, kad musu busimas nardymo instruktorius Adi uz triju savaiciu ruosiasi kuriam laikui palikti Roatana ir leistis I savo sena svajone - kelione per Centrine Amerika - lygiai tuo paciu marsrutu, kuriuo vaziuojame mes!! Kelis nedidelius skirtumus vis tik atradome: Adi kelione prades JAV valstijoje New Jersey, kur jo jau laukia didziulis juokingas autobusas vardu Mystery Ship (Paslapciu Laivas) - vardas didelem raidem uzrasytas ant autobuso ir ant jo numerio. Autobusas lygiai toks, kaip keliautojams gerai pazistamas "chicken bus" - jei kas lankesi ar gyvena Centrineje Amerikoje, tikrai supras, apie ka kalbam :)). Uz keliu savaiciu is Austrijos i NJ atskris Adzio geriausias draugas Stefanas, ir visi trys - Adi, Stefanas ir Paslapciu Laivas leisis I kelia - is pradziu per Valstijas I pietu Kalifornija, o is ten - pro musu buvusius namus! - I Meksika, Beliza, Gvatemala, Salvadora, Hondura, Nikaragva, Kosta Rika ir, galiausiai, Panama… Temu pokalbiams staiga atsirado daugiau, nei vandens Karibu juroje - apie keliones, kelyje tykancius pavojus ir kaip ju pasisaugoti, Centrines Amerikos saliu dziugesius ir liudesius, meile nuotykiams, musu sauniuosius draugus NJ ir CA, kuriuos Adi ir Stefanas galbut aplankys!!, nardyma ir, be abejo, laimingus atsitiktinumus - viskam apkalbeti visu dvieju savaiciu dienu ir naktu buvo per maza! :) Taciau dominuojanti tema buvo muzika.

Tikriausiai dauguma ka tik paguzciojote peciais - kas bendro tarp nardymo ir muzikos?? Atsakymas paprastas - musu instruktorius Adi ir jo kelione! Ar jau pakankamai viska supainiojom? :)) Tuomet laikas papasakoti apie Dia Rea, dar viena kelione per Centrine Amerika ir didele grazia svajone, netiketai atrasta ryziu ir pupu dubenelyje…

Adi ir Stefano keliones ideja nera visiskai nauja - abu draugai pirma karta I Centrine Amerika atvyko 2002 metu pradzioje. Tada - be nuosavo autobuso, bet su dviem gitarom. Ispudzius, kuriuos mes vaziuodami uzrasome zodziais ir pateikiame pasauliui dienorascio forma, Adi ir Stefanas sudejo i dainas. Anot Adzio, "Prirasai daugybe puslapiu, ir lieki nepatenkintas - lyg liktum nepasakes paties svarbiausio… Kol galiausiai supranti, kad svarbiausia dalis pasakojimo apie sali, kur diena prasideda ir baigiasi energingu lotynisku ritmu, privalo buti muzika!" Negalime Adziui nepritarti - cia net duonos pardaveja, anksti ryte per bundanti miesta tempianti didziuli pinta krepsi svieziu kvapniu gardesiu, visa gerkle traukia savos kurybos daina apie neregeta bandeliu skanuma, ju idarus ir kainas…

Pirmasis bandymas groti kartu su vietiniais muzikantais atsitiko daugiau is smalsumo ir del praktiniu poreikiu - patys sukure tokias dainas, kuriu dviem gitarom niekaip nesugrosi… Bet Adi ir Stefanas greitai surado iseiti - paprasciausiai prieidavo prie aiksteje ar sokiu saleje koncertuojanciu miestelio muzikantu ir pasiulydavo kartu pagroti ju keliones "dienorasti". Muzikantai dazniausiai entuziastingai sutikdavo, ir, siek tiek pasitrenirave, visi kartu surengdavo koncerta. Pasisekimas virsijo lukescius - sales prisipildydavo pilnuteles, o klausytojai pradejo dometis, kur galetu isigyti kompaktini diska.

Taip atsirado grupe Dia Rea ir pirmasis ju albumas, irasytas Gvatemaloje 2002 metais - "Arroz y Frijoles (El Diario Musical de un Viaje en America Central)" - "Ryziai ir Pupos (Keliones per Centrine Amerika dienorastis)"*.

*Gastroniminis nukrypimas Dia Rea albumo pavadinimo garbei.
Arroz y frijoles Centrines Amerikos gyventojui - kaip tikram lietuviui bulve. Ju cia - daug, ir jie - kasdieniniai. Bet kurio gerbtino tautinio patiekalo pagrindas visada bus ryziu ir pupu misinys, o priedai - pagal skoni ir valgymo meta: pavydziui, pusryciams dazniausiai gausi ryziu su pupom ir kiausiniais arba varskes suriu; pietums - ryziu su pupom ir svogunu, saldziaisiais pipirais, mesyte arba zuvim bei keptais platanais (nezinia, ar teisingai lietuviskai pavadinom - tokie didziuliai pasariniai bananai (nesaldus), kurie paruosiami valgymui apkepant aliejuje ir pagardinant druska - visai skanu, ypac jei prie to gauni ryziu su pupom :); vakarienei - panasiai tas pats, kas pietums, tik ryziu ir pupu siek tiek daugiau. Ryziu ir pupu misinys paprastai buna tik isvirtas ir pagardintas is pupu nuoviro pagamintu padazu, arba, prasmatnesniems patiekalams ruosti, gali buti dar ir pakepintas su ivairiais priedais, pavyzdziui svogunu.
Kadangi tokie patiekalai yra skanus, sotus, pigus ir lengvai paruosiami, arroz y frijoles greitai tampa kasdienieniais keliautojo ryziais ir pupomis; kol viena diena tiek igrista, jog prisieki, kad vos tik is cia isvaziuosi, I ryzius ir pupas niekada nei akies krasteliu nebedirstelsi! Po to kazkada isvaziuoji… ir supranti, kad nieko nera sunkesnio, kaip gyventi be kasdieniniu arroz y frijoles… Gal cia kaltas tas nematomas prieskonis, paslapcia iberiamas i kiekviena ryziu ir pupu dubeneli - vietiniai ji vadina "pura vida" - gero gyvenimo skonis…

Muzika Centrineje ir Pietu Amerikoje - beveik kaip kasdieniniai ryziai ir pupos. "Beveik" del to, kad muzikos cia - dar daugiau. Nei dienos, nei valandos, nei zingsnio, nei oro gurksnio, nei vienos pupos be lotynisko ritmo - atrodo, kad jei galetu, zmones cia ir kalbetu dainuodami, ir vaiksciotu sokdami! Zavinga stebeti, kaip uzgrojus pazistamai dainai, "latinos" nebenustygsta vietoje :) Gyvenimas cia - muzika, o muzika - neatskiriama "pura vida" dalis.

Nereikia buti dideliu muzikos zinovu, kad suprastum, jog dauguma lotynu saliu muzikantu groja ir dainuoja taip puikiai (dazniausiai originalias savos kurybos dainas), kad galetu koncertuoti didziausiose pasaulio salese, zavedami milijonus muzikos myletoju - kaip kadaise tai padare dabar jau visame pasaulyje zinomi ir mylimi kubieciai Buena Vista Social Club. Jie - deja! - yra vieni is nedaugelio, kuriems kazkada paprasciausiai pasiseke reikiamu laiku groti reikiamoj vietoj - Havanoje tuo metu sveciavosi Ryland "Ry" Cooder - gitaristas is Los Angeles, kuris, isgirdes gatves muzikantu, dabar pasauliui zinomu kaip "Buena Vista Social Club" , dainas, nepagailejo nei laiko, nei pinigu, kad 1997-siais metais apie Buena Vista suzinotu visas likes pasaulis. Labai laimingas atsitiktiktinumas...

Deja, didzioji dauguma labai talentingu zmoniu taip ir lieka groti centrineje mazo miestelio aiksteje ar kaimo geguzineje - kur ten svajones apie kompaktinio disko leidima, kada neretai nesutaupai net nuosavam trimitui…
Realybe ir liktu tokia graudi, jei ne naujoji Dia Rea ideja. Adi mums papasakojo, kad, is karto po keliones 2002-aisiais, abu su Stefanu pasizadejo butinai sugrizti I Centrine Amerika - sugrizti su misija, panasia i visu lotynu saliu mylimo Ry Cooder - surasti ir pasauliui papasakoti apie mazu miesteliu muzika! Dia Rea vel vaziuos per Centrine Amerika, kurdami nauja keliones dienorasti ir koncertuodami su vietiniais muzikantais, taciau si karta tai nebus vienintelis keliones tikslas. Didzioji misija - kelyje ieskoti talentingu muzikantu ir suteikti jiems galimybe profesionaliai irasyti bent keleta dainu, o po keliones - surinkti irasytas dainas I viena ar kelis albumus ir pateikti juos muzikos gerbeju "teismui".

Nors brangiausi dalykai gyvenime - neikainojami, kelias I juos dazniausiai buna gristas nesibaigianciomis saskaitomis… Kad ir kokia kilni antrosios Dia Rea keliones ideja, jai igyvendinti reikalingas nemazas biudzetas. Todel draugu keliai kuriam laikui issiskyre - Stefanas liko dirbti Austrijoje, o Adi iskeliavo I pasauli mokyti nardymo. Praejo net 4 metai kantraus darbo ir nardymo, kol Adi ir Stefanas nusprende, kad sukaupto biudzeto turetu uztekti naujajam projektui - autobusui (tam paciam juokingajam Paslapciu Laivui), muzikos instrumentams, mobiliai irasu studijai ir kitoms keliones islaidoms.
Jei viskas seksis gerai ir pagal plana, 2006-uju metu birzeli Paslapciu Laivas turetu kirsti Kalifornijos - Meksikos siena.

O pabaigai - siurprizas!! Nuosirdziausiai dekojame Adi ir Stefanui uz tai, kad maloniai sutiko musu www.Go-Panamerican.com lankytojams "padovanoti" visa "Arroz y Frijoles" albuma! Mes liekame savo draugams didziai skolingi, o jus skubekite I naujaji musu svetaines puslapi - Dia Rea Music Corner, kur rasite visas trylika dainu MP3 formate. Klausykite, dalinkites su draugais, girkite, kritikuokite, klauskite, jei ko nesuprasite - tik nelikite abejingi, ir butinai pasidalinkite ispudziais su mumis!

Didelis prasymas - jei gyvenate vienoje is saliu, kurias Dia Rea ruosiasi aplankyti (Meksikoje, Belize, Gvatemaloje, Salvadore, Hondure, Nikaragvoje, Kosta Rikoje arba Panamoje) ir pazistate puikiu muzikantu, su kuriais, jusu manymu, Adi ir Stefanas turetu susitikti, labai prasom atsiusti informacija elektroniniu pastu I fuego@go-panamerican.com, nes Dia Rea savo interneto svetaines dar nepabaige ruosti.
Net jeigu nieko nepazistate, bet, kaip ir mes, susizavejote Dia Rea dainomis bei keliones ideja ir noretumete tapti sauniojo plano dalyviu - galite tai padaryti! Laukite naujienu musu svetaines puslapyje Dia Rea Music Corner - butinai informuosime jus apie projekto pradzia ir eiga.

Sekmes sauniajai trijulei! Tikime, kad jiems pasiseks - privalo pasisekti! - kilniu, nesavanaudisku ideju siam pasauliui taip truksta.

O mums, deja, laikas palikti Roatana - viskas kazkada baigiasi, tik geri dalykai visada baigiasi greiciausiai… Turesime jus nuvilti - Kapitono Berto paslaugomis daugiau nebesinaudojome :) Nissana is Roatano atgal i La Ceiba parplukde "New Star" - didelis krovininis laivas, specialiai pritaikytas masinu gabenimui. (Vos atgave Nissana is Kapitono Berto, puoleme desperatiskai ieskoti alternatyvu masinai parplukdyti atgal I La Ceiba. Pasiseke neapsakomai - pasirodo, masinos perkelimo kainos tokios dideles tik is La Ceibos i salas. Laivai is Roatano i Ceiba grizta beveik tusti, todel visu kainos vienodos - apie $75).

Archive of Daily Reports



Costa Rica



El Salvador



Copyright © 2006 Go-Panamerican.com
Web site designed by www.thomaz.org