Picture of the day:
(click to enlarge)

Grrr... go away!

Confrontation.

Lietuviskas aprasymas zemiau

Wanna see all reports? Click here

Day 1: Bienvenidos a Mexico

February 8, 2006
The mileage on the Nissan at the time of departure from home: 75,940 miles

Hard to believe but it looks like we are finally ready to hit the road! At around 2PM, the Mexican car insurance and a bunch of other time-consuming little things being taken care of, the Nissan gets its last American gas in San Diego, and about 10 minutes later, we cross the Mexican border. Leaving our I-94's was quite an experience (I-94 is your departure record which they staple into your passport when you enter the States, and it's a must to leave it at the Customs when leaving the country). Since the border from the US side is almost non-existent, nobody understands why we refuse to proceed but insist on leaving some strange little inserts from our passports. One nice Mexican officer even plays the Lithuanian National Anthem for us on his computer. We offer to sing along :) Finally they send us back to the US Customs. So we park our Nissan in Mexico and walk back to the States, and again try to give our I-94's to the very first US Customs officer we meet. He agrees to collect the forms from us and quite a funny conversation follows:
"When are you coming back to the US?"
"Never"
"Never??!!" - followed by a suspicious glance - "Was it that bad??!"
No, dear officer, it was not bad at all. It was actually unbelievably good and lots of fun. But the world is so big, and we have so little time :)

At 7:30PM it gets completely dark and we make our first stop in a little town of San Quintin. The goal of the day was El Rosario, but the luxurious motel "Maria Celeste" compensates for the remaining 30 miles. They even have Internet! what means that tomorrow morning we will be able to upload the news for you guys.

Keep reading to find out while it wasn't meant to happen…

Cick on the pictures to enlarge

A church is a church

Baznycia ir Meksikos dykumoj - baznycia

Built to last

Svarbu, kad ratai dar sukasi

One McHuevo and a Modelo shake for me please

Turisto vakariene meksikietiskai

Nuvesk pelyte virs paveiksliuko, spustelk jos kaire ausele, ir paveiksliukas padides

1-oji diena: Bienvenidos a Mexico

2006m. vasario 8

Nissano kilometrazas isvaziuojant is namu: 75,940 myliu/121,504km

Keistas jausmas zinoti, kad nebegrisim. Atsisveikindami su Krista (kuri 9 val ryto isejo is darbo "pietaut" ir atleke su mumis praleisti paskutiniuju amerikoniskuju akimirku) ir (dabar jau Kristos) kambarioku Dzimu stengiames nezliumbt. Beveik nei vienam nepasiseka. Vis tik smagiai mes cia visi gyvenom…Chebra, tikiuosi jus dabar Gypsy Den'e apie ta pati dumojat :)
Beveik lygiai 2 val po pietu (smarkiai veluodami - tvarkemes masinos draudima Meksikai ir ieskojom elektrinio virduliuko kavai (neradom, uztat tapo labai aisku, kad senos tarybines spirales vandeniui uzkaitinti yra neikainojamas ir sunkiai randamas turtas )) isipilam paskutine amerikonisku degalu doze pieciausioje San Diego degalineje ir uz nepilnu 10 minuciu bandom kirsti Meksikos siena PASTEBETI (smarkiai norim kam nors palikti savo I-94), kas nera labai lengva! Muitine pietu kryptimi beveik neegzistuoja (nelabai egzistuoja ir priesinga kryptimi, taciau ten bent jau sustabdo ir papraso kokio dokumento.) Imigracijos dokumentus susitvarkom greitai ir neskausmingai, netgi gaunam pasiklausyti Lietuvos himno, aciu linksmajam Meksikos pasienieciui. Pasisiulom himna pagiedot. Linksmasis pasienietis sako "aciu, nereikia". Mums juokinga. Dar juokingiau, kada turim pestute gristi I JAV, kam nors atiduoti tas savo I-94 formas (tai toks iklijuojamas lapukas pase, kuri gauni ivaziuodamas I JAV, ir butinai palieki isvykdamas, kaip irodyma, kad taves JAV nebera. Paprastai I-94 is taves pareikalaujama, taciau Meksikos pasieny viskas kitaip. Einam per tilteli atgal I JAV) Paciam pirmam sutiktam JAV pasienieciui brukam tas savo I-94, jis klausia - "Kada grisit I Jungtines Valstijas?" Mes sakom - "Niekada". Pasienietis idomiai isvercia akis, suraukia veida ir klausia taip, lyg jam staiga butu stipriai suskaude pilva: "Niekada??!! Ar jums cia buvo taip blogai??!!"
Ne, gerbiamas pasienieti, blogai tikrai nebuvo. Buvo netgi labai gerai, bet… pasaulis per didelis, o laiko per mazai.

7:30 vakaro. Jau gera valanda, kaip visiskai tamsu (nors temperatura, ko gero, dar vis kokie +30, bet vis tik ziema - temti pradeda anskti, apie 5:30), todel nusprendziam, kad siai dienai pakaks. Apsistojame puikiausiame motelyje San Quintin miestelyje. Dienos tikslas buvo El Rosario, bet motelio puikumas kompensuoja neiveiktus 58 km, o galimybe gauti interneta pakyleja ant sparnu - proga pirmajam reportazui (gal butent siai dienai taupytas gero kalifornietisko vyno butelis irgi kazkiek prie bendros nuotaikos prisidejo :)
Motelis, beje, vadinosi Maria Celeste, US$33. Gal kas nors kada ieskosit, kur apsistoti nakciai San Quintin'e…
Gyvenimas, staiga, ir vel labai grazus. Svarbiausia - idomus: cia dar nesam buve!! Kita syki tiek tik ir tereikia - mazycio pasikeitimo. Didieji dar pries akis. Labanakt.

Archive of Daily Reports


Ecuador


Panama


Costa Rica


Nicaragua


Honduras


El Salvador


Guatemala


Mexico


USA
Copyright © 2006 Go-Panamerican.com
Web site designed by www.thomaz.org